versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais Eurostat pirminiais preliminariais duomenimis, balandį tiek mūsų šalyje, tiek bendroje valiutos zonoje metinis kainų prieaugis išliko toks pats.
Metinė infliacija euro zonoje balandį siekė 2.4 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Prieš metus šis rodiklis buvo kur kas didesnis ir sudarė septynis procentus.
Lietuvoje metinė infliacija per ketvirtąjį šių metų mėnesį buvo gerokai mažesnė ir siekė vos 0.4 procento, t.y. buvo pati žemiausia euro zonoje, kai praėjusių metų tą patį mėnesį sudarė net 13.3 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai pabrango paslaugos, t.y. 3.7 procento, tiesa, kovą jų metinis kainų prieaugis dar siekė keturis procentus, o prieš metus - 5.2 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas padidėjo nuo 2.6 iki 2.8 procento (prieš metus - 13.5 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių smuko nuo 1.1 iki 0.9 procento (prieš metus - 6.2 procento), o štai energijos išteklių metinis kainų kritimas prislopo per balandį nuo 1.8 iki 0.6 procento, kai 2023 metų tą patį mėnesį fiksuotas 2.3 procento metinis prieaugis.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija pasikoregavo per ketvirtąjį šių metų mėnesį nuo 2.9 iki 2.7 procento, o prieš metus sudarė 5.6 procento. Ekonomistai laukė kritimo iki vidutiniškai 2.6 procento.
Tarp zonos šalių balandį didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas Belgijoje (4.9 procento) bei Kroatijoje (4.7 procento), o mažiausias, kaip minėta, mūsų šalyje bei Suomijoje, kur sudarė 0.6 procento.
Per patį antrąjį šių metų pavasario mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ūgtelėjo 0.6 procento (bazinis rodiklis augo 0.7 procento), o mūsų šalyje tris kartus mažiau.
Bendroje valiutos zonoje balandį labiausiai brango paslaugos (0.8 procento), maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo perpus mažiau, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango 0.5 procento, o energijos ištekliai - 0.3 procento.
Per ketvirtąjį šių metų mėnesį tik Belgijoje fiksuotas vartotojų kainų kritimas, kuris siekė 0.2 procento, o štai sparčiausias prieaugis buvo Maltoje (2.8 procento) ir Kipre (1.5 procento).
Metinė infliacija euro zonoje balandį siekė 2.4 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Prieš metus šis rodiklis buvo kur kas didesnis ir sudarė septynis procentus.
Lietuvoje metinė infliacija per ketvirtąjį šių metų mėnesį buvo gerokai mažesnė ir siekė vos 0.4 procento, t.y. buvo pati žemiausia euro zonoje, kai praėjusių metų tą patį mėnesį sudarė net 13.3 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai pabrango paslaugos, t.y. 3.7 procento, tiesa, kovą jų metinis kainų prieaugis dar siekė keturis procentus, o prieš metus - 5.2 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas padidėjo nuo 2.6 iki 2.8 procento (prieš metus - 13.5 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių smuko nuo 1.1 iki 0.9 procento (prieš metus - 6.2 procento), o štai energijos išteklių metinis kainų kritimas prislopo per balandį nuo 1.8 iki 0.6 procento, kai 2023 metų tą patį mėnesį fiksuotas 2.3 procento metinis prieaugis.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija pasikoregavo per ketvirtąjį šių metų mėnesį nuo 2.9 iki 2.7 procento, o prieš metus sudarė 5.6 procento. Ekonomistai laukė kritimo iki vidutiniškai 2.6 procento.
Per patį antrąjį šių metų pavasario mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ūgtelėjo 0.6 procento (bazinis rodiklis augo 0.7 procento), o mūsų šalyje tris kartus mažiau.
Bendroje valiutos zonoje balandį labiausiai brango paslaugos (0.8 procento), maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo perpus mažiau, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango 0.5 procento, o energijos ištekliai - 0.3 procento.
Per ketvirtąjį šių metų mėnesį tik Belgijoje fiksuotas vartotojų kainų kritimas, kuris siekė 0.2 procento, o štai sparčiausias prieaugis buvo Maltoje (2.8 procento) ir Kipre (1.5 procento).